seiliūgas

seiliū̃gas scom. (2) BŽ522, NdŽ, Sb, Pl, Blnk žr. 2 seilius 1: Jų visi vaikai seiliū̃gai – prie žmonių nepasodinsi už stalo Slm. Tas Dzidorienės vyras toks seiliū̃gas: pasigers, tai ir seilėja visur Krs. Jau tokia seiliū̃gas, matyt, ir užaugus bus Paį. Ot seiliū̃gas, net par smakrą varva! Dbk.